Pereiti prie turinio

Čigonų vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čigonų etninė vėliava

Čigonų vėliava – čigonų etnoso vėliava: dvispalvė iš dviejų horizontalių vienodo pločio juostų – viršutinė žydra, apatinė – žalia. Vėliavos centre – raudonas ratas su šešiolika stipinų (čakra).

  • žydra – dangus, amžinos dvasinės vertybės
  • žalia – žemė, augimas, žemiškosios vertybės
  • raudonas ratas (čakra) – kaip nuoroda į indišką čigonų kilmę, reprezentuoja judėjimą ir pažangą, ir ugnies pliūpsnį, iš kurio laiko pradžioje atsirado visa kas egzistuoja.

Vėliavą patvirtino 1971 m. Londone (D. Britanija) vykęs Pirmasis pasaulinis čigonų suvažiavimas, kurį organizavo Tarptautinis čigonų komitetas. Buvo paimta 1933 m. vykusios konferencijos vėliava, tik dabar papuošta čakra.